2016 m. kovo 8 d., antradienis

Užuovėja


Lauke, ant kalno,
Vėjas plaukus draiko,
Glaudiesi po medžiu
Ir pajunti, kad čia – užuovėja,
Skuba nėra ta išeitis...
Pastovi, pamąstai,
Su daug kuo susitaikai...
Žinai, kad vėjas rimsta vakarais,
Tada ir dėl šventos ramybės
Jau skubi atleisti;
Užuovėjoje ir šilčiau,
Kai stovi prisiglaudęs...
O vėjas – sau,
Gal nesupranta...




Komentarų nėra: