2016 m. kovo 17 d., ketvirtadienis

Atminties takais

Gyva dar atmintis,
Tarsi iš ilgo vieškelio
Takeliai brenda,
Pranyksta pievoje,
Vėl atsiranda...
Tokia jų paskirtis – tai laikas,
Kai net kiekvienas mažmožis
Naujai matuojamas,
Kažką atranda.
Geriau užmiršti akmenis,
Kurie pakliūdavo po kojomis,
Žaizda, užgyjanti negreitai,
Primena pavojų.
Paskausta randas
Ir antrą kartą vėl ant to paties pataikai,
Netyčia ir nusibalnoji, –
Bėda, kad užmiršai,
Kas buvo tau seniai,
Tavo vaikams kartojasi, kartojasi...
Pranyksta takas, vieškelis palieka,
O atminties takais
Ir akmenėliai rieda,
Kartojasi...


Komentarų nėra: