Atnešiau tau nykštuką,
Kuris medyje tupi,
Po žemę nebėgioja,
Net turi vieną koją.
Kada nudžiuvo medis,
Į kelmą įsitaisė
Ir dabar klauso, taiso,
Ką maži vaikai paisto...
Prie upeliuko siauro,
Kurio vaga prakiuro,
Atsiklaupė ir žiūri,
Kiek akmenėlių turi.
Viską, atrodo, matė,
Betgi nepastebėjo,
Kad saulėje plaštakė
Jau negyva gulėjo.
Gyvenimas – tai upė,
Plati, srauni, galinga,
Nykštuką mažą riša,
Kaip inkarą prie laivo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą