Skiriu Ukrainai
Kai byra akmenys
Nuo aukšto kalno,
Dejuoja ir tarpekliuose
Medžiai žali,
Kažkas visai nulaužiamas
Ar sužalojami kiti...
Viršūnėse tik vėjas,
Nuo jo uolos skamba
Ir girdisi toli toli,
Ten susuka erelis lizdą
Ir aplinkui sklando,
Kad niekas nepaliestų,
Nematytų priešas,
Kaip jie auga,
Paskui galėtų skristi
Ir apginti protėvių
vietas,
Kad grįžtų atmintis...
Kas prieš erelį kelia
kardą,
Neras ramybės ir po
žemėmis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą