Yra vardai -
Labai jau ne vienodi,
Ties jais sustojame dažnai
Ir susimąstome,
Kaip jie atrodo
Jau iš toli labai...
Tiktai istorija parodo,
Kas liko, kas pranyko
Ir be jų, su jais;
Vieni suranda pasekėjų,
Kurie tęsia kelią juodą,
Kiti jiems atsvara ilgai...
Tikiu, kad takas,
Smėliu pabarstytas,
Yra gražesnis negu klimpstantis
Į purvo klaną,-
Tokie laikini keliai,-
Jie nukala tik geležį,
Palieka antkapį granito
Ant smėlio kalno amžinai...
O tempore , o more,-
Gal niekas čia nekaltas,
Gal tokie laikai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą