Meilei nėra ribų;
Jinai gėle pražysta,
Skrenda aidu,
Pro lūpas sučiauptas
Šaukia:“Myliu!“
Meilė neturi metų,
Jinai gal amžina
Savo būties gyliu?
Pasineria ranka
Į tyrą vandenį
Ir lūžta linijos
Ties tavo vardu...
Jis kalbina ir klausia:
-Ar myli tu?
Meilė prisiglaudė
Prie mano lango,
Aš jai atidariau -
Įskrido paukšteliu
Ir sučiulbėjo žodį
Tiktai vieną kartą:
-Myliu, tave, myliu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą