Bangų mūša;
Purslai prisiplaka prie smėlio
Ir švelniai pabučiuoja,
Kuris patinka,
Ima ir nusineša
Į dugno gilumą,
Į tyrą mėlį,
Ten, kur paskęsta net laivai...
O kartais iškelia ir gintarėlį,
Papuošia kaklą seserėlei
Ir grįžta vėl į pilį,
Iš kurios iškėlė
Ir jūros dainą,
Ir miglas,
Ir baltą gulbės plunksną,
Su kuria rašai, rašai...
Tik jūros- Baltijos
Tokie krantai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą