Kas skausmą šaukia,
Kas kelia ilgesį gerumo -
Į ateitį išeiti šaukia,
Kad būtų saugomas
Žmogaus likimas.
Koks mažas saulės spindulėlis -
Mažytis ir nekaltas vaikas;
Jo mažos rankos apkabina lėlę,
Mama net ją pašaukia.
Kaip vėrinys ant kaklo -
Perlų, gintarėlių -
Dar turi švelnų jausmą,-
Vis laukia, laukia, laukia...
Akių- švelnių ir be šešėlių -
Lopšinės, kuri migdo,
Pačios laimę teikia.
-Mamyte, aš juk tavo angelėlis.
O koks kitų likimas laukia?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą