Daug praradau,
Bet kiek ir atradau;
Kas praeity-jau užmaršty,
Dabar gyvenimą saujom žeriu
Žiūrėdama į priekį.
Pasilikau tik prie savęs
Gerumo siekį,
O visa kita jau išdalinau,
O gal ir išbarsčiau
Į dirvą kaip sėjėjas kvietį.
Viena pėda ,
Į dirvą įminta,
Ir grūdas šokteli iš rėčio...
Gal eis kas iš paskos,
Tada žeme užbers,
Grąžins tik rudenį,
Kas buvo sėta.
Laukiu pavsario,
Kai vėl išeisiu sėti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą