Žiedų marga pyne
Aš kaklą tau apjuosiu;
Tai kas, kad jau žiema
Ir gėlės baltai pasipuošusios.
Gyvenimo knyga
Juk verčiasi per pusę,-
Čia juoda-balta...
Paimu trintuką
Ir trinsiu skausmą.
Vėjas lekia kaip padūkęs
Ir neša dieną po dienos,
Po vieną lapą pusto.
Dienovidis arti -
Šviesa prie lango.
Tu atsisėsk arčiau prie jo,
Kol kojos pačios neneša.
Žiūrėsime abi pro tavo,
Mėlyna gėle pražydusią,
Gražiausią akių spalvą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą