2020 m. rugpjūčio 24 d., pirmadienis

Sparnuoti žmonės – amžini Ikarai

 



Kaip reikia dar sparnų,

Kad galėčiau skristi,

Kur neišvaikščioti keliai,

Padangėse ir debesėliai

Kasdien švyti…

Kaip reikia man žmonių,

Kurių širdyse – laimės kibirkštis, –

Drauge galėtume

Ir nuskriaustus apginti…

Ar ne per daug aš noriu ?

Metai – ne jaunystės...

Duok, dangau, plunksną, –

Tiek jų daug debesyse,

Kai vėjas gena juos prieš audrą,

Paskirk, nors vieną dainą,

Perkūnijos lai nesigirdi…

Kaip reikia dar melodijų,

Kurios sušildo,

Žodžių iš mylimų vaikų,

Vaikaičių lūpų,

Te nepažįstami ir girdi:

„ Dangų ir žemę

Mylime!’’



Komentarų nėra: