Pavasarį pražysta obelis,
O rudeniop tik obuolius
Prinokintus renkame, –
Ilgokai tenka laukti…
Gimsta sūnus – jį augini,
Pakol pražyla ir plaukai,
O vis atrodo mažas,
Ne viską jam davei,
Globodamas pasensti….
Renku jau derlių – kokia laimė,
Žiūrint į dangų
Šilto rudens sulaukti,
Kada esu laiminga,
Dalinu ir laimės obuolius,
Kad justum laimės kvapą,
Namų jaukų balsą…
Sodas...pieva...kalnas, –
Jų negali nevaikščiojęs
Aplenkti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą