Kalneliai

Kopi į kalną

Ir žinai, ką rasi, –

Tas pat ąžuolynas,

Rausvi klevai,

Pamestos gilės,

Auga ir nulūžęs karklas,

Geltonai pasipuošę

Žvilgčioja beržai…

Genelis kala pūzrą,

Krenta skiedros,

Papartis žalias apibertas

Lapais geltonais...

Oi, krenta, gulasi

Vis į tą pačią žemę

Paprasti ir milžinai,

Kaip ir senoliai ąžuolai...

Kas dieną skrisčiau

Virš aukštų kalnelių,

Matyčiau slėnius

Ir žalius miškus,

Virš rūku pasipuošusios

Gražuolės nuotakos Neries –

Dangaus skliautai melsvi,

Saulė aukštai aukštai…

Jei koptume abu,

Būtų lengvesni žingsniai,

Žemesni kalnai.