Šventinis
vakaras – labai ramus, –
Kaip
ir šiokiadieniais, –
Prie
rašomojo stalo,
Sudėjau
iš pradžių
Tik
maldai abu delnus,
Padėkojau
dangui
Už
saulėtas dienas,
Žemei
– už laimę,
Pramintus
tėvų takus,
Visus
gyvenimo išbandymus.
Man
mokytojai davė
Daug
ir pamokų,
Ne
vien rašyti pirmą raidę,
Išvaikščiojome
tėviškės kelius,
Nuo
pat J. Biliūno
Piestupio
iki Niūronių,
A.
Vienuolio supuvėlio akmens,
Jį
tikrinome, gnaibėme,
O jis
vis augo...
Dabar
matau ir Laimės žiburį
Laisvės
sulaukusi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą