Ona Baliukienė
Keliaujame
vienu keliu –
Nuo
žemės link dangaus,
Eidami
pasiklystame,
Sustojame
dažnai ir kryžkelėje,
Bet
atgalios negrįžtame…
Pasirenkam
draugus,
Sutiktus
vaikystėje, –
Vienos
kartos
Ir su
tokiu pat gal likimu,
Panašūs
esame,
Turime ką papasakoti savo vaikams,
Bet neišdrįstame…
Draugystė
– amžina,
Ji
neįpareigoja ir neklysta,
O
kitam širdį atiduodame,
Kurį
labiausiai mylime
Nuo
pat vaikystės…
Atleisk,
jeigu suklydau,
Pataisyk
dabar mane,
Nebe
sugrįžtamai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą