Širdžių plazdėjimas

Janė Martinkėnienė

Nuo tavo žodžių nuoširdžių

Pavasariu pakvipo,

Nors tu nesi man giminė,

Tik plunksnos sesė,

Mokytoja,

Abi stovėjome prieš klasę…

Tavo ranka švelni

Ir vingrūs piešiniai,

Kiekvienas turi dvasią,

Glaudžiu juos prie širdies

Ir tariu: „Ačiū’’...

Dedu ant rankšluostėlio,

Kuri nuaudė dar močiutė,

Baudžiavą net mačiusi.