Danutė Mažeikienė
Žemėje
lygios tiktai pievos,
Bet
išryškėja kauburiai,
Kai
nušienauja žolę,
Sukrauna
kupetas aukštai…
Kalneliai
atskiria akis,
Suskirsto
žmones,
Vieniems
– gyvenimas sklandus,
Kiti
gi puošiasi
Tik
pagamintais savo auskarais,
Vaikučius
išmoko groti,
Dailiai
šokti,
Nupiešti
ateitį iš pasakų šalies,
Būti
ištikimiems…
Tu –
daug labiau gyvenime
Dabar
jau panaši į Mortą,
O
Tadas lygins kalnelius,
Nuo
kurių matysi pievas,
Kur
laigo juodbėriai žirgai.
Daiva Palionytė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą