Pakrantėje
pailso
Ištrauktos
senos valtys,
Dažytos
ir iš paprastų
Baltų
lentų,
Pajuodo
irklai,
Besiiriantys
į krantą,
Tai
mano abi rankos,
Nebesurandančios
atspirčių…
Šmėžuoja
lynas –
Valtys
buvo prirakintos,
Medžio
šaknis kieta
Šonus
nugludino,
Grandinė
surūdijo per metus…
Kažkas
išlipo kažkada
Į
sausą krantą,
O
valtyje sustingo
Raibuliuojantis
vanduo;
Muša
putas, baltai nekaltas,
Per
visus kraštus...
Dainuoja
vėjas, supdamas
Senus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą