Viskas, ką turiu

Mano namai – mano tvirtovė,

Bet čia užeina,

Kas tik nori, –

Dažniausiai – vėjas,

Saulė – dienomis,

O mėnuo, lyg nabašninkas,

Tik naktimis...

Mano galvelėj – tyras oras,

Nes yra ant kalnelio,

Aplink – namai, lyg tvoros,

Ir pučia, išpučia

Visus nešvarumus,

Iš dūšios ir kiemų...

Mano širdelėj – tik daina,

O laimę neša voras,

Jis tupi namuose,

Bet ne kiekviename kampe,

Visi gi čia – padorūs.