Baltai balta

Niekada neklausiu

Tavo tikro vardo,

Man užtenka vieno,

Kad esi žalia,

Apsnigta, bet nesužvarbusi,

Apšerkšnijusi,

Bet tu tokia miela,

Baltai balta, –

Sniegas lygina

Mūsų raukšles.

Niekada neklausk

Ir mano tikro vardo,

Nes pavasarį žydėsiu

Lauko ramune,

Bursi ir mylėsi,

Kai liks paskutinis lapas

Rudens šalnoje...