Atmintis lieka giliai širdyje

Mylimiausiai mokinei Valdonei

Oi, kaip toli

Jūsų vaikystė,

O mano jaunystė

Gyvenimo taku nubėgo,

Šventąja nuplaukė

Rudens lapais vaikai,

Paliekame mes vienos

Ant savo kranto,

Mojame į tolį,

Lyg senstelėjusios liepos,

Kvepiančiais žiedais...

Taip reikia,

O gal tyčia slystame,

Pasineriame į atmintį,

Pražystame naujai,

Kad viena kitai pasakytume,

Kaip augo ir lapojo

Mūsų abiejų vaikai.

Pakelk akis

Ir pažiūrėk pro langą,

Kokios ten žvaigždės spindi,

Tartum pumpurai...

Jaučiu Tave,

Ar tu mane jose matai?