2017 m. kovo 12 d., sekmadienis

Sugrįžimai




Kaskart, kai vaikštau
Jaunystės takais,
Žiūriu į tuos pačius medžius
Ir nustembu pamačiusi,
Kad jie vis dar gyvena,
Nė kiek per tuos ilgus metus
Pastebimai nepaseno,
O mano kojos pasunkėjo
Ieškant meilės...
Kas ji – ta meilė,
Kuri sudegino metus
Ir vis dar nepaleidžia,
Didžiulis randas
Ar tik pranašas?
Medis nugenėtas, aukštai šakos,
Reikia pakelti galvą,
Kad vėl matyčiau jo viršūnę,
Mano nykstančią,
Lyg baltą debesėlį,
Kirčiais nugenėtą
Laimę.




Komentarų nėra: