Pavasario žolė

Atsibunda žemė,

Upeliukai kunkuliuoja,

Dainuoja kalvose

Saulutės spinduliai...

Oi, trokštu vieno pakylėjimo,

Kad būtume pavasario verti...

Gyva ir kyla

Prie šaligatvių išdygusi žolė,

Glaudžiasi prie akmenėlio,

Kol šaltas vėjas pučia,

Jis savas – pilkas,

Bet ir šaltas

Žiūrint iš toli...

Neskinsiu nė vienos žolelės,

Išrauti norisi usnis.