Kelmai ir ant kelmų

Gražiausi miškuose

Pavasarį kelmai,

Kol jų kaimynai šalia auga,

O šie – jau mirę,

Bet šaknys primena gyvenimą...

Pirmiausias žydi alksnis,

Lazdyno žirginiai nugelsta

Ir spindi miškas,

Zylės kalbasi...

Kelmai, kelmai – net ąžuolų,

Juodalksnių storiausių,

Gyvas miškas kerpėmis...

Medis pasensta,

Bet pasilieka senas

Gražus kelmas.

Kuo ilgiau gyveni,

Tuo vis dažniau į žemę pažiūri,

Kur vaikščiojai.