Daugiau
palangių neturiu, –
Visos
apstatytos gėlėmis,
Ne
visos žydi,
Betgi
kitų ir lapai
Žalumą
papildo...
Prižiūriu,
laistau, kalbinu,
Tarsi
savo vaikus,
Kai
buvo jie mažyčiai,
Dabar
į juos visus žiūriu
Ir
džiaugiasi širdis,
Kad
leidžia atžalas, –
Visa
palangė švyti...
Žydėkite,
gėlelės,
Laukiu
pavasario,
Tada
bėgsiu į pievas,
Kur
vienos pienės žydi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą