Rožės spindesys

Mūsų gerovė ir taika –

Tai rožėmis kelias nuklotas,

Žiedeliai – kvapnūs,

Įvairių spalvų,

Kol jų nemindo

Svetimi dar batai...

Bet kiekviena šalis

Turi savo spyglių,

Kurie batus ir bado,

Jeigu jie atsistos ant jų,

Paliks durtinės žaizdos,

Aštresnės ir už kulką

Automato...

Niekas neužriša tokių žaizdų,

Tiktai jautri akis jas mato.

Nukrenta lašas

Ir ant balto sniego,

Taip arti...

Ar matote?