Aktorius

Teatras – menas,

Jeigu tavo pašaukimas,

Net du gyvenimus turi,

Nes kol užuolaida pakyla,

Praeina repeticijų šimtai:

Išmoktos rolės,

Suderintos, kaip muzika,

Veido masažas, mimika,

Nurieda ašara,

Kitoje scenoje – vėl juokas,

Šmaikščios replikos,

Suflerio žodis,

Jei kažkur ir užstrigai,

Kurių žiūrovas salėje negirdi

Ir ploja atsistoję,

Kai nusilenkia visi aktoriai.

Niekas nemato,

Kaip išeini į rūbinę

Ir nusivalai grimą

Pasilieki toks paprastas

Su savo rūpesčių šimtais,

Pakeli taurę vyno,

Gėlių puokštei pasižadi,

Kad viskas bus rytoj gerai,

Laiškelį perskaitai nuo mylimo

Ir kaukši gatve žingsniai įprastai,

Pasineri į tikrą sceną,

Su kuo role nesidalinama,

Nes jau už viską vienas atsakai.

Kas atpažįsta, nukelia kepurę,

Be suflerio brendi į nakties tylą,

Kur neplanuota režisūra,

Koks džiaugsmas sieloje,

Kad jau arti savi namai.

Kiekvienas darbas – lašas garbės,

Su nuovargiu ir duonos trupiniais.