2014 m. gruodžio 10 d., trečiadienis

Praregėjimas metų pabaigai



Barška vežimo ratai,
Kai nėra net gruodo, –
Kiekvienas stipinas – dantis,
O laikas sukasi,
Apkaustytas geležimi,
Dažnai akmuo papuola
Ir išmuša pripuolęs
Jam akis...
Ne ten pakliuvo, atsiprašė
Ir guli sau ramus,
O kitą dieną vėl pataikė
Tiktai į širdį,
Bet priprato,
Kad niekas jo nebaudžia
Ir trenkia į vežimą,
Kur visame pasaulyje
Pats mažiausias vadelėja
Ir pagal pareigas,
Be titulų žmogus.
Sustojo metų ratai,
Pabiro šipuliai...
Kas seną ratą sutaisys?


Komentarų nėra: