2014 m. rugsėjo 22 d., pirmadienis

Taip rudenį jaučiu



Per stiklą teka
Vėl lėtai, lėti lašai,
Lietus sulėtina
Mintis ir laiką,
Dažnai pasineriu į lietų,
Subėga versmės,
Raibuliuoja ir pakyla
Į dangų lyg strėlė
Skaidrūs jausmai,
Nerimastingi, bet juodo debesies
Dar nepaliesti...
Saulele, ko žvalgaisi,
Ar tau aukštai,
Atrodo per menki lašai?
Net mus, mažus, apšviesk,
Tiktai nesigailėk...
Mes patys bėgsim.




Komentarų nėra: