2014 m. rugsėjo 28 d., sekmadienis

Našlaičiams



Aš – eglė,
Bet ne ta, kuri viena
Tarp savo sūnų
Ir dukters vienos,
Kuri drauge su motina drebėjo,
Kai atplaukė į krantą
Raudona puta
Ir savo skausmą
Sauja sėmė...
Čia – ežero banga
Nuplovė gelsvą smėlį,
Vaivorykštė pakilo,
Kai tyro vandens atsigėrė,
Paniro saulė vakare,
Gyvenimo žvaigždes pažėrusi...
Verpiau ir suverpiau giesmes
Mamos ratelio gaudesy,
Pro debesį net pažiūrėjo
Skaistus mėnuo...
Ne. Jis ne Žilvinas vardu,
Bet mano artimiausias,
Mylimas žmogus
Išėjo...
Paliko tik našlaičiai,
Laimės neregėję...






Komentarų nėra: