Skiriu auklėtinei Ritai Paulevičienei,
šiandien mane suradusiai facebook.
Didžiulė šventė
Ir būna taip dažnai,
Kai mane susiranda
Jau seniai užaugę,
Kažkurios saulės aušros
Jau dideli vaikai.
Tik negalvokite,
Kad aš kažkokia palaidūnė,-
Jie – mano mokiniai.
Žiūriu į fotografijas,
Tarytum glostau plaukus,
O akys tokios pačios,-
Kaip dangaus šviesuliai.
Gal net ir smilkinyje
Sruogos baltos
Ir jų jau dideli vaikai...
Nekaltas laikas
Ir Naujųjų naktys
Čia visai nekaltos,
Kad laikrodį vis pasuka
Du dideli drambliai,
Ant kurių laikosi pasaulis;
O mes – tik jo vaikai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą