Džiaugiasi geri tėveliai
Kad jų atviri vaikeliai.
Viską jiems vis pasisako,
Kas kieme ir kas ant tako.
Neša zylėms trupinėlių,
Nes už lango lesyklėlė,
O paukšteliai tiek priprato,
Kad vis suka aplink ratą.
Naktį, kai vaikučiai miega,
Kartais atskrenda pelėda;
Ūkauja netgi ryte,
Jeigu mėnuo šviečia čia.
Jai nereikia trupinių,
Saugo pelę nuo vagių,-
Jų pilna visa palėpė
Žiūri, seka pasislėpę.
O vaikai tenai dažnai
Bėga pažiūrėt aukštai,-
Ten vis spindi tiek žvaigždžių,
Kiek ant stalo riešutų.
Gliaudo juos net mažos pelės,
Jei palieka ant stalelio...
O pelėda naktį mato,
Kas surinko, tuoj pasako.
Bet vaikučiai atviri,
Ir tėveliai jų geri -
Viską žino, patys mato,
Niekad svetimiems nesako.
Ten yra ir slibinų,
Kurie lekia virš stogų.
Uodegos jų labai ilgos,
Kaip kometos žemyn krinta.
Viską perskaitė tėvelis -
Be knygutės, be raštelio;
Kuria pasakas net vaikas,
Kai ateina zuikių laikas.
Jie pamoko pasakėlių,
Kai pakeičia kailinėlius,-
Žiemos šalčiai dideli,
Guli pusnyse balti.
Reikia morkų ir kopūstų,-
Pasakom sotus nebūsi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą