Skaitau ir prozą,
Bet dažniau eiles -
Visur tik meilė,
O paskui ir išdavystė...
Kaip užrašyti,
Kaipgi ant akmens iškalti,
Kas ta tikra draugystė?
Nelieka nieko amžino
Ir užrašai išnyksta,
O aš skubu
Dar parašyti tau,
Nors trumpą odę
Apie mūsų meilę,
Nes po jos negalima
Jokia draugystė...
Galiu gailėtis,
Kartais verkti
Ir prarastos jaunystės,-
Niekas nebegrįžta.
Mylėjau, oi, mylėjau
Tave ir vėją,
Bet nupūtė, nepajutau
Ir nusileido saulė -
Diena vakarykštė...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą