Viena diena,
O lapas susitraukė -
Jis dar iš tėviškės,
Nukrito po langais;
Mačiau, kaip skrido,
Akimis jį gaudžiau,
Dabar laikau ir gaila,-
Ant žemės buvo
Jam visai gerai.
Tenai rasa jį prausė,
Gyvybę dar palaikė,-
Ten savas kraštas
Ir savi kvapai,
Ten saulė rytais kėlė,
O vakare užmigdė -
Ten būtų buvę ir kapai...
Bet jis man primena,
Kur aš užaugau,
Laikysiu jį, net mirusį,
Sau prie širdies -
Ilgai ilgai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą