Nebeskambinsiu tau
Ir laiškų tau daugiau
Niekada nerašysiu;
Susitikome, skyrėmės
Ir vėl susitikome.
Buvo metų daugiau,
Kai mylėjome tyliai,
O kartais ir pykomės.
Neskaičiuosiu dienų,
Kurios buvo beviltiškos,
Pasapnuosiu naktis,
Kad tik jų nenuviltume.
Buvo rytas kaip tu,
Netikėtai atvertas,
Prie to lango abu
Dangų, saulę pamatėme.
Pūtė šiltas pietys,
Tu paglostei man kaklą -
Iki šio net rudens
Jaučiu mylimą kvapą.
Nerašysiu juk tau,
Kodėl krenta jau lapai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą