Kas gi galėtų iš visų
Išvardint savo artimuosius,-
Kiek turime vaikų
Ir metrikai surašo.
Bet dar turi žmogus
Kiekvienas savo mylimus,
Kurie su metais būna
Vis artimesni ir ilgimės.
Galiu Tave vadinti
Ketvirtuoju sūnumi?
Manau, kad nepaneigsi,
Kokie mes esame
Abu laimingi,
Kad turime ką prisiminti.
Tai kas, kad ir ne aš
Tave gimdžiau,
Bet mažą rankose laikiau,
Kai buvo mums sunku,
Kaip motinai skaudėjo,
Grąžė sunkios mintys...
Tegu kalnai mano žodžius
Kaip aidą girdi:
“Sūnau, mano sūnau,
Kad akmenėliai kristų -
Tik kuo nuošaliau
Ir ne į Tavo širdį“...
Skiriu Dariui Kuodžiui
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą