Tik paukščiai skrenda
Ir visus kraštus aplanko,
Bet ir jie vis į tą pačią vietą,
Koks ilgas kelias ten bebus...
Savi lizdai ir savos vietos
Pašauks pavasarį pas mus.
Laukiniai paukščiai –
Ne naminiai,
Ne mums jie deda kiaušinius,
Tik jų balsais vis gėrimės,
Kai šaukia jie vieni kitus,
Bet juk ne mus?
O mes savo keliais keliaujame
Ir į visus kraštus,
Ten susirandame draugus,
Netgi poras ir saugom
Mums artimų žmonių
Net papročius, maldas...
Taip amžinos legendos
Atėjo ir pas mus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą