2012 m. vasario 16 d., ketvirtadienis

Per sausrą ir šaltį



Karčiai pavalgęs
Ar sūriai labai
Žmogus tuoj puola atsigerti,
Dažnai ąsotis būna tuščias,
Jei toli vanduo,
Dar reikia atsinešti.
Tada ir geria lietų debesų,
Iš kur vis galima gerumą semti.
Pasislepia saulė karšta,
Bet troškulys nualino dienas
Ir naktį pila karštis...
Yra ir tokių židinių,
Prie kurių galima prisėsti
Ir vandens pasemti,
Dar neužšalę jie visi
Ir dar sausros tiek nenualinti,
Kad galima ir atsigerti...
Tik vieną šulinį turiu -
Jį pildo mano rankos.

Komentarų nėra: