Žiema apauna mus
Auliniais batais
Ir kailinius užsagsto,
Uždeda ir kailio kepures,
O pirštinėtos šąla rankos,
Jeigu jų niekas nepaglosto
Ir per pusnis brendu viena.
Žiema raštus ant lango rašo -
Juose matau tiktai Tave;
Tu ateini, kai netgi tvoros,
Netgi medžiai braška
Ir skyla vis pusiau...
Kai dvi dalis
Žiema suglaudžia,
Upės krantai abu sueina,
Tik tada kyla ir malda.
Oi, negili brasta
Taip žaižaruoja saulėje,-
Lyg melsvas žaibas,
Kaip mano šauksmas,
Dieve, į Tave.
Taip byra snaigės
Tartum žvaigždės
Ir vėl pasislepia
Dangaus delne.
Gal Trys Karaliai
Iš visų šalių ateina?
Aš myliu, Tėve,
Tik Tave.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą