Tik mums abiems

Bučiuoju virpantį lašelį,

Liauna šakelė nusilenkia man

Ir krinta jis ant mano kelių

Kaip žiežirba rudens...

Ir lapas paskutinis klevo

Pakibęs buvo

Tau ir man,

O vėjo bučinys ir jį pagavo,

Atsiklaupėme vėl abu

Prie mūsų medžio;

Tai kas, kad jau ruduo -

Ir tau, ir man...

Kaip suvirpėjo mūsų širdys,

Kada susilietė delnai

Ir sieloje suskambo

Tik fleitos skleidžiami garsai.

Pakelk prie lūpų muziką,

Tik savo svajų instrumentą,

Užmirši rudenį ir žiemą;

Tu-man, aš-tau.
Abiems gerai.