Tokia pati diena,
Kaip ir tada,
Kada stovėjome prieš tankus,-
Tos pačios dainos,
Vis skambėjusios tada,
Kada stovėjome
Prie Spaudos rūmų
Ir gražią vasarą -
Dar Baltijos vieningame balse.
Tik niekas dar tada nesišypsojo,
Nebuvo juoko lūpose;
Daina skambėjo
Kaip aidas vargonų
Ir netikrumas sklandė širdyse.
Dabar tik mūsų akys šypsosi,
Pamiršusios nepriteklius,-
Kai kam ir vargą,
Kai kam, deja, gal ir ilgam...
O kaip padėsime
Mes savo pamatus,
Toks bus ir namas,
Tokia bus mūsų Lietuva.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą