Gyvenimas dažnai
Kaip šliužas susiraito,
Nes jį pradėjo gi žaltys;
Norėdamas kovoti
Tik dėl garbės prieš Dievą
Taip kortas sumaišė,
Kad ir dabar dar lošia su mumis.
Vienam vis paskiria karalių,
O kitas-tūzas smogia iš peties,-
Atsiduri kvailiu prie stalo,
Jauti pralošęs viltį,
Neberandi išeities.
O dar kiti - tiktai berneliai,
Kur lieps , ten ir nueis...
Bet čia ir gražios damos,
Kurios vis jam padės,
Kol jisai pinigų turės...
Kitų nevardinsiu -
Jos tiktai akys,
O gal ir žvaigždės iš nakties?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą