Labanakt

Tyla aplinkui -

Jau naktis,

Bet dar toliau-šviesa

Ir akys mato žvaigždę;

Ji taip toli, už debesų,

Dangaus skliaute paskendusi.

Tik mirksi, sukasi ratu,

Gal klausosi manęs,

Kokias mintis išaudžiau...

Tylu ir gatvėje,

Man po langais,-

Jų daug ir žiūri,

Visi viską mato,

Todėl ramu ir naktį,

Ir savo sapne -

Prie jo esu pripratusi.

Pakėliau sniego saują -

Ir jis man kalba,

Ir pasakoja apie save,

Iš kur nukrito jis...

Grąžinsiu jį į saulę;

Ir žemė Motina,

Bet jo ten laimė.

Ar jis mane ten pasiims,

Ar atsimins, kad buvome

Drauge pasaulyje?..