Troškimų ir tiesos
Ant likusių dar užtvarų betono,-
Kaip greitai sunešė barikadas,
Kiti užrašė brangų žodį.
Dabar vis einame prie jo
Ir galvas lenkiame;
Išlieka amžiams šitas žodis -
Tai visos Lietuvos
Dabar jis-šventas.
Štai Sausio 13 rytas:
Stovi dar minia -
Be pusryčių, be miego,
Skanduoja žodį-vieną
Ir vienintelį tada,
Jis lekia kaip audra
Ant dviejų pirštų,
Iškeltų į viršų...
Pro tą koloną
Iš Maskvos pasiuntinys
Tyliai praeina -
Neatsigręžia, neatsako,
Žino, kad dabar
Tiktai svetys
Jau mūsų žemėje -
Ne šeimininkas.
O žmonės dar ilgai
Skandavo žodį:“Laisvė!
Laisvė, laisvė!“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą