Taip nuoširdžiai,
Kaip niekada,
Kad motinos neverktų,
Nelaidotų savo vaikų.
Meldžiu,
Kad tik nebūtų skausmo
Mažiems vaikams,
Nejutusiems gyvenimo
Ir saulės džiaugsmo,
Nespėjusiems rankelėmis paliesti,
Kojomis išvaikščioti
Tėvų takų.
Meldžiu ir žemės,
Kad visus maitintų
Tuo trupiniu mažu,
Kuris ir davė
Paskutinę viltį -
Gimti ir gyventi,
Kol tu priglausi jau senus.
Meldžiu ir akmenį,-
Jis turi mus atminti,
Kai būsime su juo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą