Kada pajuntame,
Kaip rudenėja,
Kaip skina vėjas pamažu
Senus lapus.
Dažniau vis purto,
Šakos palengvėja,
Kitur nudažo ir nusėja
Žoles ir krūmus
Švelniu voratinklių pūku.
Visur paukščių pulkai -
Mažyčių kregždžių
Ir linksmų varnėnų...
Lyg atsisveikina,
Palieka lizdelius.
Kaip greitai jau
Diena trumpėja,
Saulutė nebedažo skruostų -
Ruduo žingsniuoja pamažu
Už rankos vasarą paėmęs,
Jų pėdsakus nuplauna
Vis dažnėjantis lietus.
Mūsų svajonės pildosi:
Mes-savo pasakos
Naujos kūrėjai;
Mes-šeimininkai
Savo žemės -
L I E T U V O S.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą