Visiems savi namai -
Šilti, be dūmų,
Nors paremti tik pagaliais;
Dažnai ir sukant į pakrūmę,
Kad negerai darai,
Vėliausiai pamąstai.
Pasirinkau ir savo krūmą -
Toliausiai ir giliai,
Maniau, surasiu ten ramumą,
Bet vėl apsirikau,-
Kaip būna gan dažnai...
Susisukau lizdelį -
Mažą mažutėlį,-
Bet ten irgi blogai,
Kai krinta man
Nuo stalo trupinėliai,
Susirenka kiti,
O kas man lieka, nežinai.
Pasisukau į mažą debesėlį -
Gal ten mano namai?
Bet jis-iliuzija,
Nes kiauras kiauras -
Dar sako žmonės,
Iš ten ir nukritai.
Geriausias namas -
Po medžių šaknimis...
Tai bent gyvenimėlis!
Įsiknisai, visų klausai,
Kaip audros verčia,
Žaibas skelia viršūnėlę.
Kas man, saugu labai.
Gal neužklups banga
Ir neužtvindys tokio namo?
Tada jau bus
Visai blogai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą