Tarp dviejų medžių
Vėjas mano lovą supa,
Žiūriu į dangų ir stebiu,
Kaip debesėliuose pranyksta
Pienės pūkas, paskui usnies.
Tada žinau, kad jau ruduo
Ir vakarais jau kyla rūkas,
Rytai vėliau prisikelia,-
Ne su pirmais gaidžiais,-
Tie gudragalviai kaip padūkę -
Viščiukai dar maži,
Dėdeklių per mažai...
Sakau, dar atsikelsiu,
Kai tiktai saulutė
Man virš galvos -
Ten pietūs ir šilti kraštai...
Dar neišskrido iš gimtinės lizdo
Paskutinis paukštis:
Valio, valio, valio!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą