2008 m. birželio 15 d., sekmadienis

Mes savi

Varnėnai,žvirbliai švirkštauja po kiemą,
Kielė pastogėj išvedė vaikus
Ir dagilėlis štai gurklelį
Papūtęs lyg purieną
Prieš vėją iškedena plunksnų spygliukus.

Ir katinėliai ,ir šunelis-visi padarėliai
Vieni kitus globoja ir pažįsta-
Visiems ši tėviškė gera,sava...
Stebiu,kokia nepaprasta draugystė,
Ši nuostabi gamtos -namų darna.

O mintys vis tolyn nuklysta,
Kaip auga mano artimų kita karta.
Mąstau,kokia tvirta šių sielų giminystė,
Nes žiūrime gerumo akimis į dangų,
Kuris lyg savo kūdikius
Visus aprėpia,kad kas nepaklystų-
Ir liejasi gyvenimo giesmė
Tarsi viena styga...

Smagu,kad vis turiu kam žemėje dėkoti
O gal ir man dėkingas kas...
Dabar žinau-turiu didžiausią turtą
Savųjų nuostabią draugystę-
Jautiesi reikalingas tu ir tau kažkas.

O mus visus dangus ir žemė jungia
Kaip tėvas,matina tikra-
Ir gera,kad ir aš galiu padovanoti
Gerumą,meilę
Ir viltis į ateitį savas.
2008

Komentarų nėra: