Nulis lietutis
Ir prasiskleis magnolijos
Gatvės alėjoje,
Laukia žiedų
Jaunimas ir seni, –
Parke sumirga plukės,
Petro raktažolės prisikėlusios,
Visi kalneliai
Žiedais apsnigti…
Trumpas pavasaris,
Kaip nuostabi vaikystė,
O po žiemos –
Gyvybės pilnatis,
Nužydi žiedai ir nuvysta,
Kasmet naujai suvirpa
Iš nuostabos širdis, –
Toks gilus laimės ilgesys,
Einame taku pramintu
Ir šį pavasarį…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą